klaikus

klaikus
klaikùs, -ì adj. (4) DŽ baisus, baugus, nejaukus: Kartais balsas [perkūnijos] tęsėsi toks šiurpus, ilgas ir klaikus P.Cvir. Jis jautė gyvenimą – klaikų, bėgantį, negailestingą P.Cvir. Koks tą rytą atrodė tavo veidas klaikus! K.Kors. Klaikùs čėsas naktį apie dvylikę J. Koksai klaikus ruduo! B.Sruog. Jau naktys klaĩkios TŽI139. Jūsų namas klaikus Ktk. Gyvenimas mano – tai sapnas klaikus S.Nėr. O labiausiai nakties laike te vietelė labai klaiki (d.) Kp. Praėjo metai klaikūs, kruvini rš. Išgirdo klaikų juoką rš. Akys nebebuvo tokios klaikios kaip pirma S.Nėr. Tarybą klaikioje girioje atidarė J.Jabl. Čia tokia klaikì vieta, nei paukščio, nei kokio nors žvėrelio nepamatysi Kair. Klaikùs rėkimas Kp.
klaikù n., klaĩku NdŽ: Tamsioj kamarėlėj pasidarė klaiku ir jai pačiai A.Vien. Jau baigia kristi paskutiniai lapai, jau žemėj liūdna, tuščia ir klaiku V.Myk-Put. Pasidarė vienam klaikù Rk. Kad ėmė verkt – net klaiku Sv. Naktį vienam klaikù An. Klaiku čia būti, klaiki čia vieta Brž. Kas eis? Į kapus, kur klaiku? Vaižg. Klaikù buvo girioje nakvoti Sr. | prk.: Tat klaikù, kiek būdavo riešutų (baisiai daug)! Kp. Kas da grūdų krūvos – net pažiūrėt klaiku An.
klaĩkiai adv. DŽ, klaikiaĩ NdŽ: Nešauk taip klaikiai, skęstanti žuvėdra! E.Miež. Lyg negera pranašaudamos, klaikiai gaudė telegrafo vielos A.Vien. Vieną naktį staiga pradėjo klaikiai mušti bažnyčios varpas P.Cvir. Laukuose klaikiai patrankų šūviai kaukė rš. Klaikiai rėkdama, skrido pro šalį pelėda rš. Jo akys sužibo klaikiai rš. Jo veidas pajuodęs ir gąsdina mane klaikiai išsikišusiais dantimis rš. klaikỹn adv.: Kalnai juo tolyn, juo statyn ir klaikyn K.Bink.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • klaikus — klaikùs, klaiki̇̀ bdv. Klaikùs sãpnas, vai̇̃zdas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • klaiki — klaikùs, klaiki̇̀ bdv. Klaikùs sãpnas, vai̇̃zdas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • klaikumas — klaikùmas sm. (2) DŽ → klaikus: Klaikumas kabėjo tirštam ore kaip viršum galvos kirvis J.Bil. Jūros krantas buvo dykas ir klaikus, bet Elzytė to klaikumo visai nejautė J.Balč. Kad ėmė visi rėkt, net mane klaikumas paėmė Kp. Toks ėmė klaikumas,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aleliavimas — aleliãvimas sm. (1) → aleliuoti 2: Nieko nepadės moterų klaikūs aleliavimai rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • anokus — anokùs, ì adj. (4) baisus, šiurpus, klaikus: Jų pirkia labai anokì Trgn. ^ Anokùs vėžys – uodegoj akys (sako išjuokdami silpną žmogų) Lkm. anokù n.: Naktį vienamui anokù Lkm. Vienam paslikus namuos anokù (nuobodu, nejauku) Dkšt …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apyklaikis — apyklaikis, ė adj. (1) Š gana klaikus …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • blaudus — blaudùs, ì adj. (4) klaikus: Tuosna Papiškėliuosna tai blaudùs kelias – šuntakiai Vlk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • blūdnas — ×blū̃dnas, à (brus. блyды) adj. (4) Nmn, blùdnas (4) 1. klaidus, klaikus: Šitas kelias blùdnas ir dieną, ne tik naktį Ds. Blū̃dnas kelias, užpustytas Ml. blū̃dna n., blùdna: Žiemą važiuoti tamsią naktį blùdna Ds. 2. J pakvaišęs, paikas: Tai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gaisruoti — gaisruoti, uoja, ãvo 1. intr. švytėti, žibėti, blykčioti, spindėti, žioruoti: Kaskart ryškiau atospindžiai gaisruoja V.Myk Put. Aušra gaisruoja J. Par pãmatą gaisruo[ja], kad kiauras J. Rytai ima gaisruoti BŽ149. Senoviškoj troboje ugnim ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gurklys — gurklỹs sm. (3) Š, Sb, Kp, Ds, (4) KBII66 1. BB3Moz1,16 paukščio stemplės galo išsiplėtimas, gūžys: Vištos pilnas gurklỹs grūdų J. Kad prilesė višta – gurklỹs kietas kaip akmuo Lnkv. Višta atėjo su dideliu gurkliu, matyt, gerai prilesus Grv.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”